- meilavimas
- meilãvimas sm. (1) → meilauti. 1. SD128, I, [K], Sut meilinimasis, gerinimasis: Virėja greitai slėpdavos gindamosi nuo generolo palydovų meilavimų rš. Šaukė kiškis vambuolę, idant jį gelbėtų bent meilavimu ir gerinimusi ereliui S.Dauk. | refl. L8. 2. prašymas: Mažu turi viltį, jog mes … jų meilavimo paklausysime! A1884,91. \ meilavimas; įsimeilavimas; prisimeilavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.